Kelias pasveikimo link
Sveikatingumo plano sudarymas
Vienas geriausių dalykų, kurį galite padaryti, tai padėti partneriui apibūdinti jo/jos pasveikimo tikslus, jie yra sveikatingumo plano dalis. Jūsų paskata ir patarimai gali nulemti šio plano sėkmę.
Be gydymo, kurį teikia sveikatos priežiūros specialistas, jums ir jūsų partneriui gali būti naudinga:
- Apibūdinti tikslus (jei tikslų nustatymui pritaria partnerio sveikatos priežiūros specialistas).
- Nurodyti priežastis ar tam tikrus įvykius, kurie gali sustiprinti depresiją.
- Apibūdinti galimas kovos su liga strategijas.
- Išvardyti ankstyvuosius įspėjimo ženklus, kurie gali būti signalas, kad depresija atsinaujina.
Pažangos stebėjimas
Žmogui, sergančiam depresija, gali būti sunku atpažinti kasdienį pagerėjimą, kuris rodo pažangą. Padėkite partneriui atpažinti jo/jos pažangą; informuokite partnerį, jog pripažįstate, kad kai kurie tikslai pasiekti, atšvęskite tai kartu. Išsiaiškinkite visus būklės pagerėjimo ženklus, nesvarbu, kokie jie būtų maži, sakydami tokius dalykus, kaip:
- „Aš ilgą laiką negirdėjau, kad tiek juoktumeisi“.
- „Pastaruoju metu atrodai daug labiau atsipalaidavęs“.
- „Vėl užsiimi sodininkyste“.
- „Atrodo, kad labiau dalyvauji darbo projektuose“.
Turėkite omenyje, kad partneris gali nuliūsti, jei tikslai nebus pasiekti nedelsiant. Visų pirma susitelkite ties mažais tikslais, o didesnius palikite tam laikui, kai jis/ji pasijus geriau. Jūsų partneris gali būti nusivylęs, tad būkite atsargus ir nekalbėkite apie jį ar ją neigiamai. Tai gali sulėtinti pažangą, tad turite skatinti partnerį viso to vengti. Su partneriu patirdami depresijos etapus, prisiminkite, kad kiekvienas asmuo depresiją (ir pasveikimą) išgyvena kitaip, tad jo/jos poreikiai laikui bėgant gali keistis. Norėdami neatsilikti nuo šių pokyčių, bendraukite.
Sąsaja tarp depresijos ir savižudybės
Kadangi esate susirūpinęs žmogumi, kuris serga depresija, svarbu, kad suvoktumėte ryšį tarp depresijos ir savižudybės. Ne visi depresija sergantys žmonės galvoja apie savižudybę ir ne visos mintys apie savižudybę prie jos priveda, tačiau su depresija susijęs gyvenimo nutraukimas yra realybė. Pasistenkite neleisti, kad susidūrimas su šia sudėtinga situacija atimtų jūsų norą padėti. Norėdami išsiaiškinti, ar žmogus galvoja apie savižudybę, pabandykite paklausti:
- Ar galvoji apie savęs sužalojimą?“
- „Ar galvoji pasiduoti?“
- „Ar tau reikia pagalbos, kad būtum saugus?”
Jei bent į vieną klausimą atsakymas yra „taip“, svarbu nedelsiant padėti partneriui surasti profesionalią pagalbą. Privalote liepti, kad jis arba ji nedelsdamas paskambintų savo gydytojui. Jei partneris nesugeba paskambinti, turite susisiekti su jo/jos sveikatos priežiūros specialistu.
Jei atsakymai į klausimus bus neigiami, jums palengvės, tačiau turėtumėte žinoti, kad, ligai progresuojant, simptomai gali paūmėti ir jis/ji gali pradėti mąstyti apie savižudybę. Nesiliaukite stebėjęs tokių simptomų, kaip ir pyktis, susijaudinimas, panikos priepuoliai, nemiga, irzlumas, priešiškumas, impulsyvumas, neramumas ar per didelis susijaudinimas ir hiperaktyvumas. Jei kuris nors iš šių pokyčių yra sunkus ar nutinka netikėtai, tai gali reikšti padidėjusią minčių apie savižudybę ar netgi pačios savižudybės riziką. Užtikrinkite, kad partneris praneštų apie visus simptomus, pradėjus vartoti antidepresantus ar pakeitus dozę.
Pasirūpinkite savimi
Pagalba sergančiajam rimta liga gali pareikalauti daug pastangų. Nors egzistuoja didelė tikimybė, kad gydymas padės partneriui jaustis geriau, iš pradžių gali pasirodyti, kad viskas juda labai lėtai. Gyvenimo su depresija pakilimai ir nuosmukiai gali jus ir jūsų partnerį nualinti, tad svarbu pasirūpinti savimi. Rūpinkitės savimi, kad galėtumėte padėti savo partneriui.
Būdamas partneriu pagalbininku, esate neįkainojamas savo draugui ar mylimajam, kuris kenčia nuo depresijos. Jūs prisiėmėte svarbią užduotį. Tai gali būti ilga kelionė jums abiem, tačiau aktyvi jūsų pagalba gali reikšti partnerio pasveikimą, visapusišką jo/jos mėgavimąsi gyvenimu.