Paramos planas
Pirmasis žingsnis yra paklausti partnerio, kokios pagalbos jam/jai reikia. Iš pradžių partneris gali to nežinoti arba nenorėti pasakyti. Nepasiduokite. Geriau išdėstykite savo pavyzdžius, kaip galėtumėte padėti praktiškai ar emociškai.
Emocinė pagalba:
- Paskambinti kiekvieną vakarą „užsiregistruoti“.
- Susitikti kartą per savaitę.
- Padėti atpažinti emocinius ir fizinius simptomus.
- Skatinti partnerį laikytis gydymo nurodymų.
- Padėti partneriui atpažinti pažangą.
- Padėti nustatyti realius trumpalaikius tikslus, jei taip rekomenduoja partnerio sveikatos priežiūros specialistas.
- Skatinti partnerį būti kuo aktyvesnį.
Praktiška pagalba:
- Susitarti dėl vizito pas sveikatos priežiūros specialistą.
- Paimti vaikus iš mokyklos ar po būrelių.
- Padėti tvarkyti sveikatos priežiūros dokumentus.
- Kartą per savaitę pagaminti pietus.
- Nuvežti partnerį į susitikimą su gydytoju.
- Būti pasiuntiniu.
- Susitarti dėl laiko, kada galėtumėte kartu eiti į sporto salę.
- Paskirti datą, kada galėtumėte eiti į kiną.
Dabar, kai jau žinote partnerio poreikius, kitas žingsnis yra susidaryti grafiką. Pavyzdžiui, įsipareigokite paskambinti kiekvieną vakarą paplepėti ar pasiimti vaikus iš futbolo būrelio. Jei kasdien partneriui nereikės prašyti pagalbos, padėsite jam telkti dėmesį į sveikimą.
Ateities tikslų užsibrėžimas
Jei jūsų partneris nurodo reikiamą praktišką pagalbą, įsitikinkite, ar ši parama neatidėlioja paciento pažangos. Nors partneris ir vertina jūsų pagalbą, per didelės atsakomybės prisiėmimas laikui bėgant jam nebus naudingas. Prisiminkite, kad jūsų, kaip partnerio pagalbininko, vaidmuo yra skatinti ir palaikyti. Pasinaudokite kiekviena galimybe sustiprinti partnerio jėgas, skatindami imtis veiklos. Pavyzdžiui, jei kiekvieną ketvirtadienį gaminate partneriui pietus, galite nuspręsti, kad gaminti drauge būtų ilgalaikis tikslas. Kartais pasikalbėkite su partneriu apie jo/jos gebėjimus ir motyvuokite siekti savo tikslų kiekviename kelio etape.
Suorganizuokite partnerių pagalbininkų komandą
Jei jūsų partneris serga vidutiniška ar ūmine depresija, jam gali prireikti daugiau pagalbos nei galite pasiūlyti. Galite aptarti partnerių pagalbininkų komandos sukūrimo galimybę. Jei manote, kad tai padės, pasikalbėkite su partneriu, kad įsitikintumėte, ar kitų žmonių dalyvavimas jam nesukels nepatogumų. Jei partneris sutinka, jis visų pirma turi išsirinkti galimus narius. Komanda gali reguliariai bendrauti ir kalbėtis apie tai, kaip geriausia dirbti ir pasidalyti pareigomis.