Depresija – dažnai pasitaikanti ir neteisingai suprantama liga
Paplitimas
Depresija yra labai paplitusi liga pasaulyje, o sergamumas ja vis didėja:
- Pasaulio sveikatos organizacijos (World Health Organization, WHO) duomenimis, 2001 m. depresija buvo ketvirtoje vietoje tarp ligų, sukeliančių negalią.19 Manoma, kad 2020 m. depresija užims antrą vietą.19
- Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apskaičiavimus, pasaulyje gyvena 121 milijonas žmonių, sergančių depresija.
7 Be to, vienoje iš keturių šeimų yra bent vienas narys, turintis protinę negalią.20 - Apskaičiuota, kad pasaulyje 5,8 procentai vyrų ir 9,5 procentai moterų per savo gyvenimą sirgs depresija.21
Priežastis
Depresijos priežastis vis dar nėra aiški, tiesą sakant, kartais pastebimos priežasties gali ir nebūti. Ekspertai mano, kad kai kurie žmonės jau gimsta turėdami tikimybę nesunkiai susirgti depresija.22 Jie taip pat tiki, kad sukrečiantys įvykiai, ligos, vaistai bei kiti veiksniai gali sukelti tam tikrų smegenų medžiagų disbalansą ir depresiją.23
Kai kurie žmonės tampa prislėgti, kai patiria didelį gyvenimo pokytį – išgyvena mylimo žmogaus mirtį, skyrybas, praranda darbą ar persikrausto. Kartais net tokie džiaugsmo teikiantys įvykiai, kaip tapimas tėvais ar santuoka, bei mažesni gyvenimo pokyčiai gali sukelti depresiją. Gyvenimo pakitimai gali sukrėsti ir turėti didelę įtaką asmens emocijoms, nesvarbu – dideli jie ar maži.
Kai kurie depresijos rizikos veiksniai:
- Šeimoje pasitaikę depresijos atvejai.
- Mylimojo mirtis ar liga.
- Nuolatinė protinė / fizinė įtampa darbe.
- Fizinis, seksualinis ar emocinis paniekinimas
- Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais.
- Lėtinės somatinės ligos, tokios kaip diabetas, vėžys, artritas, širdies yda, ŽIV ar lėtinis skausmas.
- Didieji gyvenimo įvykiai, pavyzdžiui, persikraustymas, koledžo baigimas, darbo keitimas, santuoka ar skyrybos, tapimas tėvu ar išėjimas į pensiją.
- Finansiniai sunkumai.
Depresiją taip pat gali sukelti kitos sveikatos būklės. Tokios ligos, kaip insultas, širdies smūgis, vėžys, nervų liga (pvz., Alzhaimerio ar Parkinsono), bei hormonų pokyčiai (pvz., menopauzė) gali būti depresijos priežastis. Šiomis ligomis sergantys žmonės privalo ypač gerai žinoti depresijos simptomus ir pasikalbėti su savo sveikatos priežiūros specialistu, jei patiria bent vieną iš jų.
Depresija ir savižudybė
Kartais beviltiškumo jausmas ir neviltis priverčia depresija sergančius žmones galvoti apie gyvenimo nutraukimą. Jei matote, kad mylimojo, sergančio depresija, simptomai, pavyzdžiui, neįprasti elgsenos pokyčiai, pyktis, susijaudinimas, panikos priepuoliai, nemiga, irzlumas, priešiškumas, impulsyvumas, neramumas ar per didelis susijaudinimas, sustiprėja, turėtumėte paskatinti jį nedelsiant pasikonsultuoti su savo gydytoju.
Literatūra
- Pasaulio sveikatos organizacija. Factsheet - Depression. 2005. http://www.who.int/mental_health/management/depression/definition/en/
- WHO. Mental health in the WHO European Region. Fact sheet Euro/03/03. 8 September 2003. http://www.euro.who.int/document/mediacentre/fs0303e.pdf
- Pasaulio sveikatos organizacija. Facts sheet. 2002. http://www.who.int/whr/2001/chapter2/en/index4.html
- Beardslee WR, Gladstone TRG et al. A Family-Based Approach to the Prevention of Depressive Symptoms in Children at Risk: Evidence of Parental and Child Change. Pediatrics: Official Journal of the American Academy of Pediatrics.2006; 129
- Ohayon, MM, Schatzberg, AF. Using Chronic Pain to Predict Depressive Morbidity in the General Population. Arch Gen Psychiatry/Vol 60. 2003: 39