Depresija – dažnai pasitaikanti ir neteisingai suprantama liga
Paplitimas
Depresija yra labai paplitusi liga pasaulyje, o sergamumas ja vis didėja:
- Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (World Health Organization [WHO]), 2001 m. depresija buvo ketvirtoje vietoje tarp ligų, sukeliančių negalią.7 Manoma, kad 2020 m. depresija užims antrą vietą.7
- Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apskaičiavimus, pasaulyje gyvena 121 milijonas žmonių, sergančių depresija.7 Be to, vienoje iš keturių šeimų bent vienas narys turi psichinę negalią.8
- Apskaičiuota, kad pasaulyje 5,8 procentai vyrų ir 9,5 procentai moterų per savo gyvenimą sirgs depresija.9
Priežastis
Depresijos priežastis vis dar nėra aiški, tiesą sakant, kartais pastebimos priežasties gali ir nebūti. Ekspertai mano, kad kai kurie žmonės jau gimsta su tikimybe nesunkiai susirgti depresija10. Jie taip pat tiki, kad sukrečiantys įvykiai, ligos, vaistai bei kiti veiksniai gali sukelti tam tikrų smegenų medžiagų disbalansą ir depresiją.11
Kai kurie žmonės tampa prislėgti, kai patiria didelį gyvenimo pokytį – išgyvena mylimo žmogaus mirtį, skyrybas, netenka darbo ar turi persikraustyti. Kartais net tokie džiaugsmo teikiantys įvykiai, kaip tapimas tėvais ar santuoka, bei mažesni gyvenimo pokyčiai gali sukelti depresiją. Gyvenimo pakitimai gali sukrėsti ir turėti didelę įtaką asmens emocijoms, nesvarbu – dideli jie ar maži.
Kai kurie depresijos rizikos veiksniai:
- Šeimoje pasitaikę depresijos atvejai.
- Mylimojo mirtis ar liga.
- Nuolatinė protinė / fizinė įtampa darbe.
- Fizinis, seksualinis ar emocinis paniekinimas.
- Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais.
- Tokios lėtinės ligos, kaip diabetas, vėžys, artritas, širdies yda, ŽIV ar lėtinis skausmas.
- Didieji gyvenimo įvykiai, pavyzdžiui, persikraustymas, koledžo baigimas, darbo keitimas, santuoka ar skyrybos, tapimas tėvu ar išėjimas į pensiją.
- Finansiniai sunkumai.
Depresiją taip pat gali sukelti kitos sveikatos būklės. Tokios ligos, kaip insultas, širdies smūgis, vėžys, nervų liga (pvz., Alzhaimerio ar Parkinsono) bei hormonų pokyčiai (pvz., menopauzė), gali būti depresijos priežastis. Jomis sergantys žmonės privalo ypač gerai žinoti depresijos simptomus ir pasikalbėti su savo sveikatos priežiūros specialistu, jei patiria bent vieną iš jų.
Depresija ir savižudybė
Kartais beviltiškumo jausmas ir neviltis priverčia depresija sergančius žmones galvoti apie gyvenimo nutraukimą. Jei depresijos simptomai, pavyzdžiui, neįprasti elgsenos pokyčiai, pyktis, susijaudinimas, panikos priepuoliai, nemiga, irzlumas, priešiškumas, impulsyvumas, neramumas ar per didelis susijaudinimas, sustiprėja, turėtumėte nedelsdami pasikonsultuoti su savo gydytoju.
Jei kuris nors iš šių pokyčių yra sunkus ar nutinka netikėtai, tai gali rodyti, kad yra padidėjusi savižudybės rizika. Šiuos jausmus svarbu aptarti su savo gydytoju, prieš pradedant vartoti naujus vaistus ar keičiant vaistų dozes. Neatsisakykite galimybės pasikalbėti ir praneškite apie staigius savo nuotaikos pokyčius. Prisiminkite – jūsų gydytojas gali jums padėti jei reikia, jis gali pakeisti gydymo metodą, – taip galėsite lengviau valdyti šiuos simptomus ir kartu pagerinti savo gyvenimo kokybę.
- Pasaulio sveikatos organizacija. Factsheet - Depression. 2005. http://www.who.int/mental_health/management/depression/definition/en/
- WHO. Mental health in the WHO European Region. Fact sheet Euro/03/03. 8 September 2003. http://www.euro.who.int/document/mediacentre/fs0303e.pdf
- Pasaulio sveikatos organizacija. Facts sheet. 2002. http://www.who.int/whr/2001/chapter2/en/index4.html
- Beardslee WR, Gladstone TRG et al. A Family-Based Approach to the Prevention of Depressive Symptoms in Children at Risk: Evidence of Parental and Child Change. Pediatrics: Official Journal of the American Academy of Pediatrics.2006; 129
- Ohayon, MM, Schatzberg, AF. Using Chronic Pain to Predict Depressive Morbidity in the General Population. Arch Gen Psychiatry/Vol 60. 2003: 39